Epilepsija (toliau E) yra lėtinis polietiologinis neurologinio pobūdžio sutrikimas, pasireiškiantis kartotiniais E priepuoliais, galinti turėti daugybę priežasčių ir formų. E yra dažniausias lėtinis nervų sistemos sutrikimas. Ši liga pasireiškia E priepuoliu. E priepuoliu vadinamas paroksizminis (staigus), stereotipinis sąmonės, elgesio, emocijų, motorikos, jutimų ar suvokimo sutrikimas dėl staigios ar labai stiprios galvos smegenų žievės neuronų elektrinės iškrovos. E priepuoliai gali būti savaiminiai, nesusiję su karščiavimu, trauma, insultu, intoksikacija.
Serga viso pasaulio įvairių visuomenės sluoksnių žmonės. Sergamumas aktyvia t.y. gydymo reikalaujančio E svyruoja tarp 4 ir 6 iš 1000 gyventojų. KMU neurologijos klinikoje atlikto tyrimo duomenimis Lietuvoje aktyvia vaikystės E serga 4,25 iš 1000 gyventojų. Bent vieną, bet kokios kilmies E priepuolį savo gyvenime patiria iki 5% vis7 gyventojų.
E dažniausiai susergama pirmaisiais trimis gyvenimo dešimtmečiais, kasmet 30-50 suaugusiųjų ir 70-80 vaikų iš 100 000 atitinkamos amžiaus grupės gyventojų. 40% – iki 16 metų amžiaus ir maždaug 20% vyresniems kaip 60 metų.
Šiuolaikiniais tyrimo metodais 65-70% E atviejų nenustatoma jokios priežasties. Genetiniai veiksniai manoma nevienodai svarbūs visoms E formoms. E lementys genai, greičiausiai lemia polinkį susirgti ir galbūt yra atsakingi už tai, kad vieną ligonį patyrusį galvos smegenų traumą ištinka E priepuoliai, o kito neištinka. Manoma, kad E paveldimumas priklauso nuo tam tikrų genų derinio. Generalizuota E – pirmos eilės giminaičiui 5-15% antros eilės ar dar tolimesniam giminaičiui – artima bendrai populiacijos rizikai. Sergančio asmens palikuoniui susirgti E 9% sergančios moters ir 2% sergančio vyro.
Pacientų sergančių E mirtingumas yra 2-3 kartus didesnis nei bendrosios populiacijos. (gali būti nelaimingi atsitikimai priepuolio metu staigi netikėta mirtis sergant E) . Ligoniai sergantys E negali dirbti prie vandens, ugnies, aukštyje ir su judančiais mechanizmais. Moterys sergančios E ir planuojančios susilaukti vaiko turėtų kreiptis į gydytoją dėl išsamesnės konsultacijos. Vaisto nuo E skyrimo režimas turi būti peržiūrimas prieš pastojant, nes dauguma apsigimimų formuojasi per pirmasias 8 savaites.
E nėra atskira liga tai greičiau polietiologinis (nulemtas daugelio priežasčių) E priepuoliais pasireiškiantis simptomų kompleksas. 30% sergančių E galima nustatyti veiksnius, sukėlusius CNS pažeidimą. Nieštumo, gimdymo laikotarpiu, neuroinfekcijos, augliai, galvos smegenų traumos, kraujotakos sutrikimai ar kai kurios neurologinės ligos.
Febriliniai traukuliai (pakilus aukštai temperatūrai) labai sukrečiantis potyris. Tėvai mano, kad jų vaikas miršta. Jie turi žinoti, kad febriliniai traukuliai yra dažni ir nepavojingi, tik nedaugeliu atveju vėliau išsivysto E. Tėvai turi suteikti pirmąją pagalbą: paversti vaiką ant šono, nieko nekišti tarp dantų, skambinti g-m-p ir vaiką vežti į medicinos įstaigą.
Motiną, kurią gali ištikti priepuolis, kai sutrinka sąmonė, neturėtų būti palikta viena su mažu vaiku. Yra pavojus, kad motina išmes vaiką iš rankų ar paliks jį neprižiūrimą, todėl motinos E yra pavojingesnė kūdikiui negu vaisiui. Turi būti imtasi atsargumo priemonių: vengti motinai leisti be priežiūros nešti vaiką, perrenginėti ar maitinti vaiką kuo arčiau grindų, maudyti vaiką, kai kartu yra kas nors. Pirmoji pagalba esant toniniams kloniniams traukuliams.
Pacientą reikia kiek įmanoma patogiau paguldyti (nuleisti ant grindų jeigu jis sėdėjo), turi būti apsaugota galva, atlaisvinti aptempti drabužiai ar apykaklė: būtina išvengti sužalojimų pav. Karšti radiatoriai, laiptai, karštas vanduo, kelias, nebandyti ko nors įkišti tarp dantų. Po to, kai traukuliai baigiasi, paversti pacientą ant šono, patikrinti ar nėra kvėpavimo takų obstrukcijos ar pacientas nesusižalojo. Įsitikinti ar yra pulsas, ar pacientas kvėpuoja. Pacientui atsigavus, reikia ji nuraminti.
E priepuoliai kai nėra traukulių gali sukelti nerimą, pasimetimą. Jei sutrinka sąmonė, reikia stengtis, kad būtų išvengta sužalojimų, kad ligonis nevaikščiotų.
Pagal E diagnostikos ir ambulatorinio gydymo metodika VNE skiria ir koreguoja gydytojas neurologas. Gydymą paskirtais vaistai gali tęsti BPG. Yra 65% tikimybė, kad pirmasis vaistas apsaugos nuo priepuolių, todėl teisingas paskyrimas ypač svarbus. Gydoma šiuolaikiniais, saugiais, efektyviais ir paprastais vartoti vaistais.
E remisija yra tuomet, kai priepuoliai nesikartoja ilgą laiką, paprastai nuo 2 iki 5 metų. Dažnai sunku nuspręsti, kada nebereikės vaistų. Šį sprendimą turi priimti spesialistas, sugebantis nustatyti E priepuolių atsinaujinimo riziką.
Trečdalis vaikų ir penktadalis suaugusių , sergančių E turi mokymosi sunkumų. Vienas iš 15 E sergančių ligonių kasdieninėje veikloje priklauso nuo aplinkinių dėl pačios E ir ją lydinčios negalios. Iš neurologinių ligų tik insultas ir demencija daro didesnį poveikį. Dažnai pasitaiko pacientų, sergančių E, stigmatizacija. Visuomenės požiūrio pasikeitimas išspręstų daugelį problemų, su kuriomis susiduria pacientai, sergantys E. Tai taip pat svarbu, kaip ir medikamentinis ligos gydymas. Dalis pacientų ir jų šeimos narių slepia ligą, neįvertinę rizikos pasekmių. Ligonio ir jo artimųjų požiūris į ligą, jos pripažinimas ir esmės supratimas gali neabejotinai pagerinti ligonio gyvenimo kokybę. Svarbu, kad ligonis ir jo artimieji pritarų ilgalaikio gydymo taktikai ir sąmoningai dalyvautų gydyme, registruotų priepuolius bei vaisto nepageidaujamus poveikius, pildydami priepuolių dienyną.
E gydymo tikslas – pilna priepuolių kontrolė, minimalizuojant nepageidaujamas reakcijas ir užtikrinant gerą ligonio gyvenimo kokybę. Ligoniai bei jų artimieji turėtų ne tik esant neaiškumams, bet ir profilaktiškai dažniau kreiptis konsultacijai tiek pas savo šeimos gydytoją, tiek pas neurologą.
Svarbiausia, kad kiekvienas ligonis žinotų, kad gyvenimo būdo ir taktikos sprendimus priima jis pats ar jo globėjas, o gydantis gydytojas gali tik patarti, suteikti informaciją. Svarbu žinoti, kad mirksinčios šviesos, žemas cukraus kiekis kraujuje, miego stoka – E priepuolius provokuojantys veiksniai. Maudantis reiktų naudotis dušu, neužrakinant vonios durų. Reikia sukurti saugią aplinką kambariuose, pašalinant daiktus, kurie įvykus priepuoliui, galėtų sužeisti. Naudotis tik saugiais sporto įrenginiais. Plaukiojant ar būnant šalia vandens telkinių – vilkėti gelbėjimo liemenes ir supažindinti draugus su pirmos pagalbos teikimu. Važiuojant dviračiu, būtinai dėvėti šalmą.
Įvykus priepuoliui, pacientą reikia kiek įmanoma patogiau paguldyti (nuleisti ant grindų jeigu jis sėdėjo), turi būti apsaugota galva, atlaisvinti aptempti drabužiai ar apykaklė. Po to, kai traukuliai baigiasi, paversti pacientą ant šono, patikrinti ar nėra kvėpavimo takų obstrukcijos ar pacientas nesusižalojo. Įsitikinti ar yra pulsas, ar pacientas kvėpuoja. Pacientui atsigavus, reikia ji nuraminti.
Parengė gyd. R. Kovarskienė